Kas yra kanalizacija?

Kanalizacija – tai bendra sistema, įdiegiama gyvenamojo namo, vasarnamio ar daugiabučio namo kieme, kuri leidžia gyventojams naudotis visais higienos ir žmogaus gyvybinėms funkcijoms palaikyti skirtomis priemonėmis. Kanalizacija yra vieta, kurioje kaupiamos buitinės nuotekos, kurios, priklausomai nuo įdiegtos sistemos rūšies, gali būti kaupiamos ir utilizuojamos arba perdirbamos pačioje sistemoje. Lietaus vandenį kaupiančios sistemos yra vadinamos lietaus kanalizacijomis, kuriose sukauptas vanduo gali būti panaudojamas antrą kartą. Daugiau apie tai rasite čia: lietaus kanalizacija arba klausimai apie lietaus kanalizaciją.

Žodis kanalizacija reiškia ne tik šulinio žiedus sudėtus vieną ant kito, bet ir visą apimančią buitinių nuotekų valymo, kaupimo sistemą. Į šią sistemą įtraukiami vamzdžiai, šulinio žiedai, kanalizacijos dangtis ir dugnas. Kanalizacija priklausomai nuo sistemos pobūdžio gali būti skirtoma į buitinių nuotekų valymo, kaupimo ir lietaus vandens kaupimos sistemas.

Kokios yra nuotekų šalinimo sistemų rūšys?

Nuotekos iš gyvenamųjų patalpų gali būti pašalinamos į dvi rūšis nuotekų kaupimo sistemas: buitinių nuotekų valymo ar kaupimo. Kaupiamosiose kanalizacijose nuotekos yra kaupiamos tam  tikrą laiką, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, o vėliau išvežamos perdirbti. Kaupiamosios kanalizacijos yra dažnas pasirinkimas nuosavų namų gyventojų, mat tai yra šiek tiek pigesnis variantas, nei buitinių nuotekų valymo sistemos.

Buitinių nuotekų valymo sistemos – ekonomiškas, patogus ir praktiškas sprendimas. Tokios kanalizacijos žymiai rečiau turi būti valomos, tačiau reikalauja kur kas daugiau atsargumo ir priežiūros nei nuotekų kaupimo kanalizacijoje. Šias sistemas dažniausiai renkasi kaimo turizmo sodybos, viešbučiai ir gyvenamųjų namų kompleksų gyventojai, nes tai yra patogu ir tokių sistemų perdirbimo našumas leidžia laisvai naudotis kanalizacija žymiai didesniam kiekiui gyventojų. Gyventojų kiekis minimas, nes esant dideliam skaičiui gyventojų tam tikrame namų ūkyje, nuotekų kaupimo kanalizacijos greitai prisipildo ir turi būti tuštinamos pakankamai dažnai.

Koks yra kanalizacijos valymas?

Kanalizacijos valymo būdai yra keli. Kalbant apie nuotekų kaupimo kanalizacijas, pravartu žinoti, jog susikaupusias nuotekas reikia išvežti iš šulinio per atitinkamą laikotarpį, kitu atveju užpildyta kanalizacija bus neįmanoma naudotis toliau. Taip pat nuotekų kaupimo kanalizacijos kartais reikalauja dugno valymo, nes ant jo susikaupia nemažas sluoksnis dumblo, kuris mažina kanalizacijos talpą. Nuotekų kaupimo kanalizacijose kartais reikia valyti šulinio žiedų sienas, tačiau nuolat naudojama kanalizacija tokių bėdų nekelia.

Buitinių nuotekų valymo sistemos reikalauja retesnio valymo proceso, tačiau negalima teigti, jog to nereikia daryti niekada. Butinių nuotekų valymo sistemos atskiria kietas daleles nuo skysčių, kuriuos galima išpilti į gamtą ar laistyti daržus bei veją. Tačiau kietosios daleles, kurias perdirba bakterijos virsta dumbline mase, kurią taip pat reikia pašalinti iš buitinių nuotekų valymo sistemos.

Išvada būtų tokia, jog abi kanalizacijos reikalauja atitinkamos priežiūros. Įsirengę nuotekų kaupimo kanalizaciją turėsite rūpintis dažnesniu jos valymo, tačiau šios sistemos valymo procesų kiekis tiesiogiai priklauso nuo kanalizacijos naudojimosi intensyvumo. Įsirengę nuotekų valymo kanalizaciją, galėsite rečiau galvoti apie jos valymą, bei šia kanalizacija galės naudotis daugiau namų ūkio gyventojų, nes pastarųjų nuotekų perdirbimo našumas yra pakankamai didelis.

Kaip vyksta kanalizacijos įrengimas?

Kanalizacijos įrengimas, kaip ir dauguma statinių, prasideda nuo projekto parengimo, darbų sąmatos, bei darbų pradžios ir atlikimo numatymo. Tuomet yra surandama palankiausia vieta kieme, kur bus statoma kanalizacija. Svarbu atminti, jog kanalizacija turi būti įrengiama tokioje vietoje, kur nuotekų išvežimo mašina galėtų laisvai privažiuoti. Suradę vietą rangovai iškasa griovį, išlygina griovyje esantį smėlį ir atitinkama technika stato šulinio žiedus. Į pastatytus šulinio žiedus yra įvedamas nuotekų tekėjimo vamzdis. Kanalizacijos šulinio dugnas yra betonuojamas tik po kelių dienų, nuo kanalizacijos įrengimo. Griovys kuriame stovi kanalizacijos šulinys užpilamas gruntu, kuris buvo iškastas. Traktorius išlygina gruntą ir galiausiai yra uždedamas plastmasinis arba špižinis kanalizacijos dangtis.

Kokiame gylyje kasami kanalizacijos šuliniai?

Kanalizacijos griovio gylis tiesiogiai priklauso nuo pasirinktos kanalizacijos rūšies bei dydžio. Jeigu jūs renkatės nuotekų kaupimo kanalizaciją skirtą 6-10 žmonių (labai talpi kanalizacija), tokiu atveju vienas griovys bus apie 4 metrų gylio, o kitas apie 6 metrų gylio. Jeigu rinksitės nuotekų valymo kanalizaciją – jūsų kieme bus taip pat iškasti grioviai priklausomai nuo pasirinktos kanalizacijos našumo: vidutiniškas gylis 3-5 metrai.

Kaip kasama rankomis ar traktoriumi?

Kanalizacijos priklausomai nuo užsakovo poreikių gali būti kasamos dvejopai. Jeigu kalbama apie kanalizaciją vasarnamiui – kompaktiška kanalizacija, tokią kanalizaciją galima iškasti rankiniu būdu, nesudarkant kiemo infrastruktūros. Jeigu kalbama apie didelę nuotekų kaupimo kanalizaciją arba apie nuotekų valymo kanalizaciją, be traktoriaus pagalbos išsiversti neįmanoma, nes griovių dydis yra per didelis kasti rankomis. Pastarosios kanalizacijos turi būti įrenginėjamos prieš kuriant kiemo gerbūvį.

Koks yra turėtų būti kanalizacijos nuolydis?

Buitinių nuotekų nutekėjimo į kanalizacijos sistemas nuolydis turėtų būti bent jau 5-10%, kad buitinės nuotekos laisvai bėgtų iš gyvenamojo namo į kanalizacijos šulinį. Lietaus kanalizacijos taip pat turi būti įrengiamos su 5-10% įvado nuolydžiu.

Kanalizacijos dugnas – būtinas. Kodėl?

Kanalizacijos dugnas daugialiui atrodo nereikalinga kanalizacijos įrengimo dalis. Tokios dilemos dažniausiai kyla kai yra įrenginėjamos nuotekų kaupimo kanalizijos. Jeigu statomo namo kieme yra įrengiama nuotekų kaupimo kanalizacija be dugno, tokio namo darbų užbaigimo aktas nebus priimtas.

Kodėl žmonės neįrenginėja kanalizacijoms dugnų? Atsakymas paprastas – rečiau reikia išvežinėti buitines nuotekas. Tačiau pažvelgus iš kitos pusės, tokiu atveju, kai nėra dugno, buitinės nuotekos geriasi į gruntą, kuris yra kanalizacijos šulinio dugne, ir sudaro grėsmę užteršti gruntinius vandenis, kuriuos gyventojai naudoja kaip geriamąjį vandenį.